- kalstas
- kal̃stas sm. (2) paramstis; stulpas, polius: Pavirtusią torą reik atkalstyti su mietaliu, su kalstù Ggr. Kad neblokštų lytus, kad nepūdytų sienų, klėtis buvo medgaliais apsagstyta, vadinamais kal̃stais Bdr. Liuob prikals mediniais kriogiais tus kalstus Plng. Mūso trisienis ant kal̃stais padarytas (ant stulpais) Dr. Antrasis galas [trobos], nors ir ant kal̃stais [padarytas], paliks Slnt. Par upę seniau buvęs tiltas, ir dabar aptrešę kal̃stai (poliai) tebekyšo iš vandens Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.